Patyrusio atestuoto nepriklausomo vertintojo paslaugos
Pirminė nemokama konsultacija telefonu ir patarimai, kaip toliau elgtis atsitikus įvykiui, remonto kaštų skaičiavimas, rinkos vertės ir prekinės vertės netekimo nustatymas. Vertinimo ataskaitos sudarymas.
Skambinkite: +37065422181
Rašykite: info@autovertinimas.lt
Automobilio vertinimas dažniausiai reikalingas:
Kai kyla ginčas su draudiku arba draudikui paprašius;
Kai reikalingas oficialus transporto priemonės vertinimas bankams, kredito įstaigoms, policijai;
Kai reikalinga nustatyti realią automobilio ar kitos transporto priemonės rinkos vertę;
Kai vyksta skyrybų procedūros, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalybos;
Kai įsigyjant automobilį dėl neįgalumo norima gauti kompensaciją iš SODROS (Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Kai reikalinga vertintojo išvada prieš automobilio įsigijimą.
Aukščiau išvardinti dažniausiai dėl nepriklausomo vertinimo poreikio, bet tai nėra baigtinis sąrašas. Visada galite į mus kreiptis ir pasitarti
Galite kreiptis dėl kompleksinių paslaugų, jeigu Jums reikalingi teisinio ir įrodomojo pobūdžio oficialūs dokumentai parengti nepriklausomų patyrusių specialistų, auto vertinimo ekspertų.
Teisinių ginčų atveju, klientai dažnai tiesiog konsultuojasi, klausia atarimo ar užsisako pas mus teisines / advokato ir nepriklausomo vertinimo ar turto defektavimo paslaugas.
Nepriklausomo auto vertintojo ir patyrusio specializuoto juristo ir/ar advokato paslaugos pas mus nėra brangios, nes specializuojamės šioje srityje ir turime patirties, dėl ko į daugelį atsakymų galime atsakyti tuoj pat. Jeigu Jums reikalingas profesionalus palaikymas, Jūsų interesų atstovavimas, teisinio ir įrodomojo pobūdžio oficialūs dokumentai parengti nepriklausomų auto vertinimo ekspertų.
Visos nepriklausomo auto vertintojo ataskaitos gali būti pateiktos užsakovui elektroniniu arba popieriniu formatu oficialiai patvirtintos nepriklausomo patyrusio automobilių vertintojo parašu. Pagal turinio reikalavimus įsegamas dokumentą rengusio vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas.
Klientų pageidavimų tą patį automobilį gali apžiūrėti ir įvertinti keli turto vertintojai ir parengdami atskiras turto vertinimo ataskaitas ar parengti vieną dokumentą su išvadų ar atskirosios nuomonės pateikimu.
Patyrusio teisininko/advokato pagalba
Išsamios konsultacijos ir praktiniai patarimai. Pozicijos su draudimo bendrove formavimas ginant savo pažeistas teises dėl autoįvykio metu patirtos žalos atlyginimo ir draudimo bendrovės/draudiko teisinių argumentų nuginčijimas. Pretenzijų draudikui surašymas, dokumentų parengimas ir atstovavimas ikiteisminėse institucijose ir teisme.
Autoserviso parinkimas
Jeigu nenorite remontuoti automobilio draudimo bendrovės nurodytame servise ir pasirinkote draudimo išmoką, veikiausiai padėsime Jums sutaupyti. Galime parinkti ir rekomenduoti servisą, suderinti preliminarią remonto kainą ir terminus.
Pakaitinio automobilio nuoma
Jeigu, esant poreikiui, draudimo bendrovė nepagrįstai atsisako suteikti pakaitinį automobilį, padėsime išsinuomoti automobilį ir išsireikalauti nuomos išlaidas iš draudimo bendrovės.
Išlaidų atlyginimas už pakaitinį automobilį
Skambinkite: +37065422181
Rašykite: info@autovertinimas.lt
Gaukite patarimą, konsultaciją ir praktinę pagalbą reikalaujant iš draudimo bendrovės padengti išlaidas už pakaitinio automobilio nuomą.
Rengiame reikalavimus ir kitus reikiamus teisinio pobūdžio dokumentus draudikui žalos administravimo byloje. Jeigu yra reikalinga, užtikrinama advokato pagalba ir kliento atstovavimas ir dokumentų rengimas į kitas institucijas bei teismą.
Dėl išlaidų už pakaitinį automobilį galite kreiptis, jeigu Jūsų išlaidos buvo: sąžiningos, protingo dydžio, neišvengiamai būtinos ir priverstinio pobūdžio, pakaitinio automobilio nuoma yra pasekmė autoįvykio.
Konsultuojame ir pagal faktinę situaciją rengiame argumentuotus reikalavimus draudimo bendrovėms (draudikui) dėl atlyginimo už pakaitinį automobilį. Kreipkitės į mus, pasitarkite. Visa teisinė ir vertinimo eksperto pagalba dėl žalos dydžio nustatymo, patirtų nuostolių ir neturtinės žalos fiksavimo ir/ar išsireikalavimo.
Rašykite ir klauskite dėl konsultacijos: info@autovertinimas.lt
Aktuali teisinio aiškinimo informacija pateikiama Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus išnagrinėtoje byloje pagal ieškovės UAB „Gorinta“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company” dėl žalos atlyginimo byloje e2A-513-278/2020. Žemiau galite susipažinti su reikšmingomis nutarties nuostatomis.
Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
Nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
Apskaičiuodamas draudimo išmoką, transporto priemonių civilinės atsakomybės draudikas turi laikytis CK 6.251 straipsnyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo. Žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kai ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (nuostolių) dydžiu ir nėra susijęs nei su atsisakymu mokėti draudimo išmoką, nei su draudimo išmokos sumažinimo atvejais, nagrinėjant ginčą taikytina bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui moka tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika reiškia, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia, kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo patirti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį.
Atsisakymas išmokėti draudimo išmoką nustatytų neproporcingai didelę draudėjo civilinę atsakomybę už draudimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą, pažeistų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.
Konsultavimas dėl auto išlaidų: +37065422181
Konsultuojame ir rengiame prašymus draudimo bendrovėms (draudikui), auto servisams, remonto dirbtuvėms dėl automobilio nuomos atlyginimo, taksi ir pavežėjimo paslaugų atlyginimo, pakaitinio automobilio suteikimo ir dėl kitų būtinųjų išlaidų.
Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka tai nukentėjusiajam trečiajam asmeniui išmokama pinigų suma, skirta atlyginti žalą padarytą asmeniui, turtui ir neturtinei žalai. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pagal šį įstatymą atlyginamos žalos sąvoka – eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Esant tokiai reglamentacijai specialiame įstatyme detaliau žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės normas. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti tenkinamas tik nustačius visas tam būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nuostolių sąvoką, pažymėjo, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (toliau -TPVCAPDĮ) reguliuojamas TPVCAPDĮ ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) ir kitais teisės aktais). TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai).
Nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygintini nuostoliai, kaip šio asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: jos turi būti priverstinės, būtinos ir protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Atsižvelgiant į tai kad TPVCAPD yra nuostolių draudimas, kuris pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu, žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki draudžiamojo eismo įvykio buvusią padėtį.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išlaidos, turėtos nuomojant automobilį turi būti priverstinės, pagrįstos, būtinos, protingos, realios ir sąžiningos. Nuomos išlaidos turi būti susijusios priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu.
Informacijos šaltinis teismų praktikoje:
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus byla e2S-207-280/2020 pagal „Nimus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-505-934-2019 pagal ieškovės UAB „Nimus“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.