Sutartis pagal įstatymą suprantama, kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų.
Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, o privalo elgtis taip, kaip nustato imperatyvi teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000 m.)
Sutarties aiškinimui reikšmingų aplinkybių nustatymas leidžia konkrečiai įvardinti teisinę pareigą tenkančią kiekvienai šaliai pasiekto susitarimo pagrindu.
Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuojamos LR CK 6.193 straipsnyje.
Bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitokiais šalių veiksmais.
2009 m. vasario 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2009, kat. 42.8, išaiškino, kad:
Pagal šias taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai – sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.
Visais atvejais sutartis turi būti aiškinama vartotojų naudai ir sutartį sudariusios prisijungimo būdu šalies naudai.
Draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
Ko gero, visi žinome, kaip mielai ir maloniai šneka draudikas ar jo atstovai ir kiek daug žada iki pasirašoma draudimo sutartis, tačiau gyvenime nutinka ar gali nutikti taip, kad įvykus draudiminiam įvykiui tos pačios sąlygos jau bus traktuojamos ir aiškinamos kitaip, o sutartį „įbrukęs“ asmuo iš viso nusišalins nuo bet kokių iškilusių klausimų sprendimo ir perduos šį reikalą administruoti „atsakingam“ asmeniui. Todėl labai svarbi yra 2003m. gruodžio 1d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (Civilinė byla Nr. 3K-3-1150/2003), kuria buvo išaiškinta, kad:
Kai atsakovas (draudikas) ar jo atstovas išaiškina palankiai ieškovei (draudėjui) draudimo sąlygą, tačiau, įvykus draudiminiam įvykiui, tą pačią sąlygą aiškina kitaip, sau palankiu būdu, tai vertintina nesąžiningu spaudimu draudėjo, kaip silpnesniosios
sutarties šalies, atžvilgiu.
Aiškinant draudimo sutarties sąlygas būtina vadovautis Civiliniame kodekse įtvirtintais bendraisiais teisės principais ir sutarties sąlygas aiškinti vartotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2002, 2004 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-250/2004); be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).
Draudimo bendrovės (draudiko) pareiga apžiūrėti įvykio metu sugadintą automobilį.
Automobilio ar kito turto vertinimo ataskaita. Dalių nusidėvėjimas. Kita.
SVARBUS patarimas po įvykio: be raštiško pranešimo ir suderinimo su draudiku iki bus Jums pervesta piniginė išmokaneparduokite automobilio, nepradėkite jo remonto, neardykite ir nekeiskite transporto priemonės būklės.
Reikšminga informacija:
- Draudikas turi pareigą apžiūrėti įvykio metu sugadintą turtą turi per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos. Pirmiausia reikia nustatyti, ar draudikas įvykdė jam įstatymo suteiktą pareigą apžiūrėti sugadintą turtą.
- Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja draudiką atsižvelgti į turto vertintojų ataskaitas (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 6, 13, 38 punktai).
- TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio draudimo išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
- Iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) tarp asmens, reikalaujančio išmokėti draudimo išmoką, ir draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo išmokos dydis (žalos dydis) kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Teismas ginčą dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 ).
- Turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) ji nėra nuginčyta teisme.
- Turto vertinimo ataskaita rengiama atsižvelgiant į keičiamų dalių nusidėvėjimą, o žalos dydis apskaičiuojamas nustatant būtinas turto remonto išlaidas, kurių reikia atkurti sugadintą turtą iki eismo įvykio. Skaičiuojant remonto darbų išlaidas, turto vertintojas naudoja Lietuvoje įteisintos kompiuterinės duomenų bazės „AUDATEX“ informacinę medžiagą, įprastai taiko vidutinius remonto darbų įkainius, atitinkančius technologijos lygį ir vadovaujasi gamyklų bei konkrečių gamintojų rekomenduojamais laiko normatyvais
- Kilus ginčui dėl nuostolio dydžio, kai ginčo šalių įrodymai yra prieštaringi ir nepakankami arba kai neįmanoma tiksliai be ginčo nustatyti žalos, reikia galutinio sprendimo kreiptis į teismą. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“.
- Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinė galia, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą. Mes bendradarbiaujame su visomis šalimis, teikiame paaiškinimus teismui ir giname savo poziciją pateikdami argumentus, supažindindami su taikytomis metodikomis ir vertinimo būdais ir priemonėmis.
- Prie automobilio ar kito kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pridedamas – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas. Vertinimo ataskaita pasirašoma elektroniniu parašu.
Teismų išaiškinimai (aiškinimo šaltiniai):
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje išnagrinėta byla e2A-1104-794/2017.
(pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo)
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus byla e2S-207-280/2020 pagal „Nimus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-505-934-2019 pagal ieškovės UAB „Nimus“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.