1.Kada verta itin akylai įvertinti draudimo kompanijos pasiūlymus dėl žalos įvertinimo?
Kai kurios draudimo bendrovės gali pateikti nepagrįstai sumažintą nukentėjusiojo automobilio žalos įvertinimo pasiūlymą. Tokia situacija ypač tikėtina tais atvejais, kai autoįvykio kaltininko civilinė atsakomybė ir Jūsų apdrausta toje pačioje draudimo bendrovėje. Taip yra todėl, kad draudimo kompanija turi su Jumis atsiskaityti iš „savo kišenės“, o tai akivaizdžiai mažina jos pelną ir nereikia būti naiviems, kad bus atsižvelgta į Jūsų, kaip patikimo kliento, lojalumą šiai draudimo bendrovei, nes objektyvios draudimo išlaidos būna pakankamai nemažos ir pigiau bei greičiau bus susirasti naują klientą negu Jums atseikėti teisėtą ir dirbtinai nesumažintą draudimo išmoką.
2. Kodėl galėčiau nepasitikėti draudimo bendrovės žalos automobiliui įvertinimu?
Draudimo kompanija nėra nepriklausoma šalis. Patys draudėjai, automobilių savininkai, suneša pinigus draudikui, iš kurių ir dengiami draudiminių įvykių nuostoliai, o kas liko neišmokėta dengiant nuotolius atitenka kam….? Todėl interesas sumokėti mažiau yra akivaizdus, nes Lietuvoje situacija yra tokia, kad draudimo bendrovė pati sprendžia, kiek Jums draudimo produktas kainuoja ir vėliau pati nusprendžia, ką Jūs nusipirkote, t.y., pati savo nuožiūra nustato žalą. Todėl sakoma, kad kone 80% klientų gauna dvigubai mažesnį pirminį žalos įvertinimo pasiūlymą. Tik nemanykite, kad nieko negalima padaryti. Praktikoje yra atveju, kada draudimo bendrovė išmoką padidiną 2-3 kartus, o tai gali būti dešimtys tūkstančių. Savo pinigų tikrai neatgausite, jeigu pasyviai numosite ranka. Pirmas žingsnis – nustatyti realią žalą ir surašyti kvalifikuotą, teisiškai ir faktiškai pagrįstą pretenziją, į kurią draudimo kompanija privalės reaguoti.
3. Ar verta nervintis ir įrodinėti draudimui, kad padaryta žala automobiliui yra žymiai didesnė?
Žmonės dažniausiai neatkreipia dėmesio į tai, kad kalbama ne apie mažus pinigus, o neišmokėtos sumos gali siekti tokias, kurios viršija metines nukentėjusiojo asmens pajamas. Jeigu nežinote, ar verta kovoti už savo teisėtus interesus, Jūs tiesiog paklauskite mūsų.
4. Bet juk draudimo bendrovės atsakymas pagrįstas įstatymais, kad tikrai nieko nepešiu.
Netiesa. Dažnas sako ,,parašiau draudimo bendrovei, kad nesutinku su jų vertinimu, bet jie mokėti atsisako ir pateikia atsakymą pagrįstą teisės aktų nuostatomis (įstatymais, taisyklėmis, kurių aš visai nesuprantu)“.
Atsakymas: ,,Kai žinai, nėra sudėtinga surasti daug straipsnių, kurie pateisintų draudimo bendrovės nenorą išmokėti individualiam asmeniui ar įmonei teisėtai priklausančią draudimo išmoką. Bet ar tai yra teisinga? Jų neva teisiniai argumentai labai dažnai yra tiesiog kone absurdiški, todėl teisinėmis priemonėmis tikrai nuneigiami ir draudimo kompanijai nebelieka kito kelio kaip tik atsiskaityti su klientu pagal nepriklausomo vertintojo įvertinimą. Tikėtina, kad Jus tiesiog kvailina prisidengdami įstatymu, nes jie yra padėties šeimininkai, kurie ir ima privalomai iš Jūsų pinigus už privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, ir Jūs dar turite kovoti už tinkamą paslaugą. Todėl žinokite, kad galimai draudimo bendrovės prigalvoja įvairių situacijų, absurdiškų argumentų, išvedžiojimų, kad tik nemokėtų teisėtai Jums priklausančių pinigų. Kodėl taip elgiamasi? Veikiausiai dėl to, kad didžioji dauguma nukentėjusiųjų asmenų tiesiog numoja į viską ranka ir palieka didžiules sumas draudimo kompanijoms.
Patarimas: Prieš numodami į viską ranka pasidomėkite, kiek Jums priklausančių pinigų paliekate draudimo bendrovei, kuriai ir taip mokate privalomas įmokas už civilinės atsakomybės draudimą. Tiesiog nebijokite kreiptis į mus ir išklausyti preliminarią nuomonę, ar Jums tinkamai paskaičiuota.
5. Kokių papildomų įrodymų gali reikalauti draudimo bendrovė?
Draudimo kompanija gali argumentuotai reikalauti konkrečiai įvardintų trūkstamų įrodymų, jeigu jų iš tikrųjų trūksta. Esame įsitikinę, kad reikalaudamas kiekvieno konkretaus papildomo įrodymo draudikas turėtų pateikti argumentus, ką šis įrodymas turi pagrįsti ir ar tai nėra perteklinis reikalavimas.
Be to, draudimo bendrovė būdama labiau patyrusi gali pati savo iniciatyva išreikalauti bei rinkti įrodymus ir taip įgyvendinti kooperavimosi, bendradarbiavimo ir ekonomiškumo principus, kurie privalomai galioja visiems draudimo teisinių santykių subjektams.
Bendradarbiavimo ir kooperavimosi principai yra tiesioginis sąžiningumo principo rezultatas. Bendradarbiauti reiškia elgtis sąžiningai.
Kiekvienai šaliai privalu elgtis rūpestingai ir sąžiningai bei užtikrinti bet kokių – tiek faktinių, tiek ir procedūrinių – pažeidimų egzistavimo eliminavimą.
6. Ką privalo įrodyti kompanija atsisakydama mokėti draudimo išmoką?
Atsisakydama mokėti draudimo išmoką draudimo kompanija privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo, neperkelti šios naštos nukentėjusiajai šaliai.
7. Kada verta kreiptis dėl nepriklausomo vertinimo?
Kai nukentėjęs asmuo nesutinka su draudiko paskaičiuotu žalos vertinimu. Paprastai nukentėjusysis neturėdamas specialiųjų žinių kompensacinio pobūdžio žalai nustatyti kreipiasi į turto vertintojus dėl vertinimo ataskaitos sudarymo. Ši ataskaita fiksuoja realią žalą, kuri buvo padaryta automobiliui.
Toks pareiškėjo veiksmas (kreipimasis dėl nepriklausomo vertinimo) atliekamas pagal 13Taisyklių punktą, kur aiškiai pasakyta, kad „nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusiojo trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus“.
8. Transporto priemonių privalomosios civilinės atsakomybės draudėjus gina Konstitucija.
Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, kuris užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) įgyvendinimą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą.
9. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kam gali būti pareikštas reikalavimas atlyginti žalą?
Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti.
Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Nukentėjusiajam įgyvendinant savo teisę į žalos atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos.
( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).
10. Kada atsiranda teisė remontuoti ar įsigyti kitą automobilį, jeigu draudėjas pasirenka draudimo išmoką?
Teisė remontuoti ar įsigyti kitą automobilį atsiranda nuo visos draudimo išmokos mokėjimo dienos.
11. Dėl žalos atlyginimo būdo
Svarbu žinoti, kad draudimo įmonė derina su nukentėjusiąja šalimi žalos atlyginimo būdą. Draudimo kompanija privalo siekti kuo skubiau kompensuoti žalą sutartu žalos kompensavimo būdu.